Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/krekenav/public_html/wp-content/plugins/better-wp-security/core/class-itsec-lib.php on line 718

Deprecated: Methods with the same name as their class will not be constructors in a future version of PHP; LinkJuiceKeeper has a deprecated constructor in /home/krekenav/public_html/wp-content/plugins/link-juice-keeper/link-juice-keeper.php on line 31

Deprecated: __autoload() is deprecated, use spl_autoload_register() instead in /home/krekenav/public_html/wp-content/plugins/mainwp-child/mainwp-child.php on line 39
krekenavos | Krekenava

Tag: krekenavos

Krekenavos miestelio 600-mečio proga – skaičiai iš gėlių

Artėjant Panevėžio rajono Krekenavos miestelio 600-osiomis metinėms, miestelio bendruomenė jau kurį laiką vis aktyviau įgyvendina sumanymus kuo kūrybiškiau ir originaliau papuošti didį jubiliejų švenčiančios gyvenvietės aplinką. Vienas toks sumanymas visai neseniai buvo baigtas įgyvendinti – vienoje iš Krekenavos miestelio aikščių atsirado didelis iš daugiau nei tūkstančio pasodintų gėlių sudarytas skaičius „600“.

Kaip teigia Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkė Sigita Rudienė, ši miestelyje atsiradusi puošmena nėra vienintelė staigmena, kurią Krekenavos kultūros centras kartu su miestelio gyventojais yra perengęs jubiliejaus minėjimo šventei, įvyksiančiai birželio 23-24 dienomis.

„Pastaruosius keletą metų miestelio bendruomenė aktyviai ruošėsi 600-mečio minėjimui. 2006 m. buvo patvirtintas Krekenavos herbas, šiais metais taip pat išsileidome šiam jubiliejui skirtą pašto ženklą. Beje, prisimenant, kad Lietuva šiais metais mini ir savo vardo tūkstantmetį, čia verta paminėti ir gražų sutapimą – mūsų proginis pašto ženklas tarptautiniame pašto ženklų kataloge „Michel“ tarp užregistruotų tapo 1000-uoju“, – sako S.Rudienė.

Birželio 23-24 dienomis įvyksiančios Krekenavos 600-metų jubiliejaus šventės metu miestelio gyventojų ir svečių laukia gausi įvairiausių renginių programa. Birželio 23 d. įvyks Kauno valstybinio dramos teatro spektaklis „Amerika pirtyje“ bei folkloro ansamblių koncertas „Joninių nakty“. Birželio 24 d. Lietuvos drožėjai Krekenavos aikštėje dalyvaus konkurse „Skulptūra per 600 minučių“. Vėliau Krekenavos pašte įvyks iškilmingas proginio ženklo ir voko antspaudavimas. Po jubiliejui skirtų Šv. Mišių įvyks koncertas „Skambėkit, kanklės, Krekenavai“. Krekenavos parodų salėje bus eksponuojama fotografijų paroda „Krekenava – laiko juostoje“, o kultūros centre – mokinių ekslibrisų konkurso darbų paroda „Krekenava – 600“. Į pavakarę miestelio pušyno estradoje bus surengta meno šventė „Krekenavos šimtmečių tiltas“, kuriame pasirodys tautinių šokėjų kolektyviai, pučiamųjų orkestras, regiono kanklininkai bei koncertuos liaudiškos muzikos ansamblis „Jonis“. Renginio metu taip pat bus surengtos ir iš medžio išdrožtų skulptūrų aukcionas.


Krekenavos bažnyčia siekia aukščiausios kategorijos

Vadintųsi mažąja bazilika
600-ąjį miestelio jubiliejų šiemet minintys krekenaviečiai gali sulaukti dar vienos džiugios žinios – jei Vatikanas pritars, Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia taps bazilika.
Bazilika – aukščiausia katalikų bažnyčios kategorija, suteikiama griežtus reikalavimus atitinkantiems maldos namams. Didžiosios bazilikos pasaulyje yra devynios: septynios Romoje, po vieną Asyžiuje ir Agnanyje.

Iki šiol Lietuvoje veikia penkios bazilikos, jos vadinamos mažosiomis bazilikomis: Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Šiluvos, Marijampolės ir Žemaičių Kalvarijos. Bazilika bažnyčia gali vadintis gavusi popiežiaus leidimą.
Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas sakė, kad dokumentai dėl bazilikos vardo suteikimo dar tik rengiami siųsti į Vatikaną, bet jau yra naujienų, kuriomis galima pasidžiaugti.
Romos Santa Marija Madžorė bazilikos vadovybė pasiūlė, kad Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia taptų jos filija.
„Tai reiškia, kad Krekenavos bažnyčia tarsi įdukrinama ir joje apsilankę tikintieji gauna tokių pat Dievo malonių, kaip ir Marija Madžorė bazilikoje“, – paaiškino vyskupas.
Švęsti tikisi per Žolinę
J.Kauneckas tikisi, kad popiežius Benediktas XVI sumanymą palaimins ir švęsti bazilikos vardo suteikimą Krekenavoje pavyks per Žolinę – didžiąją metų šventę, sukviečiančią daugiausia žmonių iš įvairiausių kampelių. Į Vatikaną rengiamasi siųsti jau turimą Vyskupų konferencijos pritarimą, išsamiai aprašytą istoriją, bažnyčios fotografijų.
„Bažnyčia turi atitikti daug reikalavimų, – pasakojo vyskupas. – Būtina, kad ji būtų lankoma tikinčiųjų, o Krekenavos bažnyčia jų sulaukia tikrai daug, ypač per Žolinės atlaidus. Dievo Motinos šventė šioje bažnyčioje švenčiama kiekvieno mėnesio 15 dieną.“ Bazilikos kategorijos siekiančioje bažnyčioje turi būti įrengtas vyskupo sostas. Ypač svarbu, kad bazilika norinčioje vadintis bažnyčioje būtų teikiami visi sakramentai. Šalims, kuriose nebeklausoma išpažinčių, bazilikų kategorija maldos namams nebesuteikiama.
Bažnyčia turi atitikti ir architektūrinius reikalavimus, būti trijų arba penkių navų. Krekenavos bažnyčia yra trijų navų. Bazilikų kunigai turi pirmenybę prieš kitus dvasininkus.
„Jei bažnyčiai bus suteikta bazilikos kategorija, dvasininkų drabužius papuoš specialūs pagarbos ženklai“, – aiškino vyskupas. Pasak Jo Ekscelencijos, dvasininkų Krekenavoje pakanka, šiuo metu parapiją aptarnauja kanauninkas Petras Budriūnas ir Vincentas Stankevičius.


Piligriminė Krekenavos šventovė – Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Krekenavos miestelis yra prie Nevėžio upės, 13 km į vakarus nuo Ramygalos, 27 km į pietvakarius nuo Panevėžio.

Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino. Žemaičių kapitulos arkidiakonui (vyskupo padėjėjui katedroje) Jurgiui Talaičiui 1527 m. dovanota Krekenavos klebonija su visu turtu. 1531 ir 1536 m. funduotos 2 altarijos. Vėliau jos sujungtos į vieną. 1533 m. įsteigta parapinė mokykla.

XVIII a. pirmojoje pusėje bažnyčia sudegė. Arkidiakonas Antanas Valavičius 1736 m. bažnyčią atstatė. Jai 1803 m. pakeisti sienojai. 1811 m. sudegusi altarija neatstatyta. Arkidiakonatui 1832 m. priklausė Krekenavos miestelis ir 6 kaimai. Paskutinis arkidiakonas Benediktas Smigelskis (apie 1784–1879; palaidotas Krekenavoje) paliko istoriografinių darbų, žinių apie lietuvių rašytojus. Rašė lenkų kalba. Dalis rankraščių išversta į lietuvių kalbą.

1886 m. į Krekenavą paskirtas klebonas Pranciškus Žukauskas ėmė rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Kauno gubernatorius 1894 m. leido statyti tik medinę. Sužinojęs, kad degamos plytos bažnyčiai, įsakė plytinę uždaryti, o kleboną P. Žukauską nubausti. Vidaus reikalų ministras gubernatoriaus veiksmus pripažino neteisėtais ir 1896 m. davė leidimą statyti.

Pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1896–1902 m. Ją 1907 m. konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. Nuo senų laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu. Tikintieji manė jį esant stebuklingą.

1915–1918 metais Krekenavos klebonijoje gyveno ir kūrė Maironis. 1918 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Bažnyčioje yra kryžius, kurį pagamino dievdirbys Vincas Svirskis (1835-1916).

Bažnyčios vidaus erdvė yra suskirstyta į tris navas. Didysis altorius yra ąžuolinis, gotikinio stiliaus, padarytas meistro Zaborskio iš Šiaulių.

Iš seniausių laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laikė ir tebelaiko turinčiu stebuklingos galios. Užregistruota nemaža išgijimų, paveikslas apkabinėtas votais. Šio paveikslo garbei sudėta giesmių lietuvių ir lenkų kalbomis.

Padavimas sako, jog stebuklingasis paveikslas į šias apylinkes atgabentas pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui kun. Albertui, kuris tuomet prie Nevėžio krantų skelbęs Dievo Žodį. Iš pradžių paveikslas buvęs patalpintas mažutėje koplytėlėje, vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. pirmoje pusėje jį iš degančios bažnyčios stebuklingai išnešė vienas senukas, Dievo Motinos paveikslas apsipynė naujomis legendomis. Nuo to laiko Mariją čia imta dar uoliau garbinti, o Dievo Motina atsakydavo gausiomis malonėmis.

Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su Kūdikiu ant rankų, pasipuošusi vainiku ir sidabro drabužiais. 1960 m. buvo nustatyta, kad paveikslas nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas Vilniaus auksakalių.

Į Krekenavą 1853 m. žiemą atvyko dirbti kunigas Antanas Mackevičius. Raštuose minima, kad kunigas, surinkęs 20 vaikų būrį, stropiai mokė juos lietuvių kalbos. O po dviejų metų vyskupas M. Valančius jį paskyrė į Paberžę.

1940 m. krekenaviečiai narsiai gynė kleboniją nuo “skrebų”, kad jos neuždarytų. Tarybiniais metais į Krekenavą gausiai atvykdavo eucharistijos bičiulių pasimelsti už Tėvynės atgimimą.

1980 m. stebuklingas Marijos paveikslas buvo papuoštas didžiuliu gintariniu rožiniu, kurį vyskupijos jaunimas padovanojo Dievo Motinai.


Copyright © 1996-2010 Krekenava. All rights reserved.
Portalo pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Pateikta informacija nėra paskata ar patarimas pirkti ar parduoti. Už informacijos turinį neatsakome. Kopijuoti bei platinti informaciją be administracijos sutikimo griežtai draudžiama.