Krekenava

Per Žolinę Krekenavos bažnyčia pasipuoš popiežiaus insignijomis – sukryžiuotais raktais ir karūna. Ilgainiui bazilikos ženklai papuoš ir bažnytinius reikmenis, šeštadienį rašo dienraštis ”Lietuvos žinios”.

Į Vatikaną šiek tiek mažiau nei prieš trejus metus buvo išsiųstas visas tomas dokumentų, liudijančių apie Krekenavos bažnyčios ypatingumą, kad šiai šventovei būtų suteiktas bazilikos titulas. Jos pagrindinis akcentas – šventu laikomas ir, kaip manoma, sveikatą žmonėms grąžinantis bei nuo įvairių nelaimių saugantis Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas.

Panevėžio vyskupijos vyskupo Jono Kaunecko teigimu, mintis Krekenavos bažnyčiai prašyti bazilikos vardo kilo 2009-ųjų pradžioje, kai buvo rengiamasi šios šventovės stebuklingojo paveikslo ir Krekenavos 600 metų jubiliejui. Tada susigriebta aprašyti bažnyčią, jos istoriją ir svarbą.

Remiantis rašytiniais dokumentais, stebuklingasis Krekenavos paveikslas pirmąkart paminėtas 1409 metais, Vytauto Didžiojo valdymo laikais. Tuomet jis kabėjo nedidukėje koplytėlėje, o po dešimties metų, kai Vytauto Didžiojo iniciatyva miestelyje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, perkeltas į ją.

Žinoma, kad šventovė sudegė per gaisrą, bet paveikslas liko nepaliestas. Kaip byloja legenda, išgijo liepsnojančią bažnyčią ir paveikslą regėjusi luoša moteris. Žinomas ir kitas pasakojimas moters, tvirtinusios, jog melsdamasi prie jo išprašiusi sveikatos labai ligotam savo vaikui. Stebuklu vadinama ir tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą ant Krekenavos krintant bomboms bažnyčia liko sveikutėlė.

Vyskupo teigimu, 1960-aisiais Krekenavos šventovės paveikslą tyrę mokslininkai nustatė, kad jis priskiriamas pasaulyje garsiems Marijos Kelrodės stiliaus kūriniams, tapytiems XV amžiuje Italijoje. Jis išpuoštas sidabru ir brangakmeniais, kaip manoma, suaukotais žmonių už patirtus stebuklus.

Prieš porą metų ėmus rūpintis, kad Krekenavos bažnyčiai būtų suteiktas bazilikos titulas, Vatikanas suskubo ją dvasinės giminystės ryšiais susieti su viena iš Romos bazilikų. Krekenavos bažnyčia tuomet buvo pavadinta jos filija. Tais pačiais metais Vyriausybė įtraukė Krekenavos šventovę į Jono Pauliaus II piligrimų kelio maršrutą.

Artėjant Panevėžio rajono Krekenavos miestelio 600-osiomis metinėms, miestelio bendruomenė jau kurį laiką vis aktyviau įgyvendina sumanymus kuo kūrybiškiau ir originaliau papuošti didį jubiliejų švenčiančios gyvenvietės aplinką. Vienas toks sumanymas visai neseniai buvo baigtas įgyvendinti – vienoje iš Krekenavos miestelio aikščių atsirado didelis iš daugiau nei tūkstančio pasodintų gėlių sudarytas skaičius „600“.

Kaip teigia Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkė Sigita Rudienė, ši miestelyje atsiradusi puošmena nėra vienintelė staigmena, kurią Krekenavos kultūros centras kartu su miestelio gyventojais yra perengęs jubiliejaus minėjimo šventei, įvyksiančiai birželio 23-24 dienomis.

„Pastaruosius keletą metų miestelio bendruomenė aktyviai ruošėsi 600-mečio minėjimui. 2006 m. buvo patvirtintas Krekenavos herbas, šiais metais taip pat išsileidome šiam jubiliejui skirtą pašto ženklą. Beje, prisimenant, kad Lietuva šiais metais mini ir savo vardo tūkstantmetį, čia verta paminėti ir gražų sutapimą – mūsų proginis pašto ženklas tarptautiniame pašto ženklų kataloge „Michel“ tarp užregistruotų tapo 1000-uoju“, – sako S.Rudienė.

Birželio 23-24 dienomis įvyksiančios Krekenavos 600-metų jubiliejaus šventės metu miestelio gyventojų ir svečių laukia gausi įvairiausių renginių programa. Birželio 23 d. įvyks Kauno valstybinio dramos teatro spektaklis „Amerika pirtyje“ bei folkloro ansamblių koncertas „Joninių nakty“. Birželio 24 d. Lietuvos drožėjai Krekenavos aikštėje dalyvaus konkurse „Skulptūra per 600 minučių“. Vėliau Krekenavos pašte įvyks iškilmingas proginio ženklo ir voko antspaudavimas. Po jubiliejui skirtų Šv. Mišių įvyks koncertas „Skambėkit, kanklės, Krekenavai“. Krekenavos parodų salėje bus eksponuojama fotografijų paroda „Krekenava – laiko juostoje“, o kultūros centre – mokinių ekslibrisų konkurso darbų paroda „Krekenava – 600“. Į pavakarę miestelio pušyno estradoje bus surengta meno šventė „Krekenavos šimtmečių tiltas“, kuriame pasirodys tautinių šokėjų kolektyviai, pučiamųjų orkestras, regiono kanklininkai bei koncertuos liaudiškos muzikos ansamblis „Jonis“. Renginio metu taip pat bus surengtos ir iš medžio išdrožtų skulptūrų aukcionas.

Krekenavos regioninis parkas yra Valstybinė saugoma teritorija, įsteigta 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį (Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Upytės, Liaudės, Vešetos ir Linkavos upių slėnius), jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, šias teritorijas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija, priklausanti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Regioninio parko paskirtis yra:

• išsaugoti Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Upytės, Liaudės, Vešetos ir Linkavos upių slėnius, Gringalių, Pašilių, Kalnelio ir Ramygalos miškų bei pelkių gamtinę ekosistemą;
• išsaugoti kultūros paveldo vertybes;
• išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją;
• atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
• vykdyti tyrimus, stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos srityse;
• sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą, vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą,
• propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą;
• reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą.
Bendras parko plotas – 11 968 ha. Teritorija driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniunijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Čia išlikęs raiškus Nevėžio senslėnis su daugybe intakų, senvagės liekanų. Plyti moreninės lygumos, vietomis paįvairintos aliuvinės kilmės banguotu ir kauburiuotu paviršiumi. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų. Randama virš 800 augalų bei gyvūnų rūšių, tarp jų nemažai retų, saugomų. Čia auga karališkoji glindė, tuščiaviduris rūtenis, rudoji viksvuolė ir kt. Sutinkami reti vabzdžiai: juodasis apolonas, pietinė hesperija, niūriaspalvis auksavabalis; varliagyviai: skiauterėtasis tritonas, nendrinė rupūžė; paukščiai: ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, juodieji gandrai, pilkosios meletos, švygždos ir kt. Nevėžyje gausu žuvies: lydekų, karšių, starkių. Parke gyvena stumbrai (Bison bonasus). Dalis jų veisiami Pašilių stumbryne, kiti vaikšto laisvėje. Miškuose itin paplitę taurieji elniai, šernai, stirnos, danieliai.

Bendrovė „Lietuvos paštas“ šeštadienį išleidžia į apyvartą tris tęstinės serijos „Lietuvos miestų herbai“ pašto ženklus. Taip pat bus išleistas pirmosios dienos vokas su pašto ženklų serija bei suvenyrinis pirmosios dienos vokas su pašto ženklų serija bei suvenyrinis lapas.

Vasario 21 dieną pirmos dienos datos antspaudu Vilniaus apskrities centriniame pašte bus antspauduojama išsiunčiama korespondencija, apmokama šiais pašto ženklais. Viename iš pašto ženklų pavaizduota Krekenava, žinoma jau Vytauto Didžiojo laikais – nuo 1409 m. Gyvenvietė 1561 m. minima kaip miestelis. Miesto herbe pavaizduoti du simboliai: mėlynoje skydo galvoje trys sidabrinės lelijos, simbolizuojančios Švč. Mergelę Mariją, o apačioje, raudoname lauke – auksinės vietos meistrų gamintos kanklės.

Šios serijos pašto ženklus po 0,50 mln. tiražu spausdino „Osterreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.

Religinė reikšmė

Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapijos bažnyčia garsėja stebuklingu Dievo Motinos paveikslu centriniame altoriuje. Krekenava daugiausia sutraukia maldininkų iš šiaurės ir vidurio Lietuvos.

Krekenava – miestelis Panevėžio apskrityje, Nevėžio upės padalintas į dvi dalis.
Žinoma, kad nuo XV a. pr. Krekenava priklausė dvarininkams Vizgirdams. Manoma, kad čia pirmoji bažnyčia, prašant Betygalos klebonui, buvo įsteigta Vytauto 1419 m. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdos – Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė naują medinę bažnyčią ir jai išlaikyti užrašė įvairių turtų. 1527 m. Krekenavos bažnyčia ir turtai pavesti administruoti Žemaičių Kapitulos arkidiakonui. XVIII a. pr. Krekenavos bažnyčia sudegė, 1750 m. ją atstatė prelatas A. Valavičius. Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pradėta statyti 1896 m., baigta 1901 m. 1907 m. vyskupas Gasparas Cirtautas šią neogotikinę bažnyčią iškilmingai konsekravo. Nuo senų laikų Krekenava garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris laikomas stebuklingu. Pagal padavimą paveikslą iš Krokuvos atvežė pamaldus riteris ir padovanojo jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Iš pradžių paveikslas buvo laikomas koplyčioje, vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjo garsėti stebuklais. Paveikslas yra didžiajame bažnyčios altoriuje, foną dengia sidabrinis aptaisas, raudonas aksomas, atidengti tik Marijos ir Jėzaus veidai, rankos ir Jėzaus pėdos. Senose giesmių knygose randame giesmę apie Krekenavos Dievo Motiną. Giesmė buvo parašyta lenkiškai, vėliau išversta į lietuvių kalbą. I pasaulinio karo metu Krekenavoje gyvenęs lietuvių literatūros klasikas Maironis tą giesmę pataisė. Giesmė buvo įtraukta į rinkinį “Pavasario balsai”.

Vieta
Krekenavos miestelis yra prie Nevėžio upės, 13 km į vakarus nuo Ramygalos, 27 km į pietvakarius nuo Panevėžio.

Istorija
Istoriškai vietovė žinoma Vytauto Didžiojo laikais nuo 1409 m. 1416 m. priklausė Vizgirdams ir buvo Upytės pavieto centras. Pirmąją bažnyčią čia pastatė Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui. Šią senąją bažnyčią keitė kelios medinės, kol 1896–1901 buvo pastatyta mūrinė, eklektiškos kompozicijos, turinti neogotikos elementų mūrinė bažnyčia.

Švč. M. Marijos paveikslas
Iš seniausių laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laikė turinčiu stebuklingos galios. Užregistruota nemaža pagijimų, paveikslas apkabinėtas votais. Šio paveikslo garbei yra sudėta giesmių lietuvių ir lenkų kalbomis. Padavimas sako, kad paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Manoma, kad Krekenavos katalikybės istorija prasidėjo su šiuo paveikslu. Rašytiniai šaltiniai teigia, jog pirmiausia paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o vėliau perkeltas į bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. jį iš degančios bažnyčios išnešė vienas senukas, paveikslas dar labiau ėmęs garsėti. Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su Kūdikiu ant rankų, papuošta vainiku ir sidabriniais drabužiais. 1960 m. buvo nustatyta, kad paveikslas nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas Vilniaus auksakalių.

Atlaidai
Nuo seniausių laikų Krekenava garsėjo Žolinės atlaidais, kai čia suvažiuodavo keliolika tūkstančių žmonių. Dabar Krekenavos Dievo Motinos šventė minima kiekvieno mėnesio 15 dieną.