Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/krekenav/public_html/wp-content/plugins/better-wp-security/core/class-itsec-lib.php on line 718

Deprecated: Methods with the same name as their class will not be constructors in a future version of PHP; LinkJuiceKeeper has a deprecated constructor in /home/krekenav/public_html/wp-content/plugins/link-juice-keeper/link-juice-keeper.php on line 31

Deprecated: __autoload() is deprecated, use spl_autoload_register() instead in /home/krekenav/public_html/wp-content/plugins/mainwp-child/mainwp-child.php on line 39
paveikslas | Krekenava

Tag: paveikslas

Piligriminė Krekenavos šventovė – Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Krekenavos miestelis yra prie Nevėžio upės, 13 km į vakarus nuo Ramygalos, 27 km į pietvakarius nuo Panevėžio.

Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino. Žemaičių kapitulos arkidiakonui (vyskupo padėjėjui katedroje) Jurgiui Talaičiui 1527 m. dovanota Krekenavos klebonija su visu turtu. 1531 ir 1536 m. funduotos 2 altarijos. Vėliau jos sujungtos į vieną. 1533 m. įsteigta parapinė mokykla.

XVIII a. pirmojoje pusėje bažnyčia sudegė. Arkidiakonas Antanas Valavičius 1736 m. bažnyčią atstatė. Jai 1803 m. pakeisti sienojai. 1811 m. sudegusi altarija neatstatyta. Arkidiakonatui 1832 m. priklausė Krekenavos miestelis ir 6 kaimai. Paskutinis arkidiakonas Benediktas Smigelskis (apie 1784–1879; palaidotas Krekenavoje) paliko istoriografinių darbų, žinių apie lietuvių rašytojus. Rašė lenkų kalba. Dalis rankraščių išversta į lietuvių kalbą.

1886 m. į Krekenavą paskirtas klebonas Pranciškus Žukauskas ėmė rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Kauno gubernatorius 1894 m. leido statyti tik medinę. Sužinojęs, kad degamos plytos bažnyčiai, įsakė plytinę uždaryti, o kleboną P. Žukauską nubausti. Vidaus reikalų ministras gubernatoriaus veiksmus pripažino neteisėtais ir 1896 m. davė leidimą statyti.

Pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1896–1902 m. Ją 1907 m. konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. Nuo senų laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu. Tikintieji manė jį esant stebuklingą.

1915–1918 metais Krekenavos klebonijoje gyveno ir kūrė Maironis. 1918 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Bažnyčioje yra kryžius, kurį pagamino dievdirbys Vincas Svirskis (1835-1916).

Bažnyčios vidaus erdvė yra suskirstyta į tris navas. Didysis altorius yra ąžuolinis, gotikinio stiliaus, padarytas meistro Zaborskio iš Šiaulių.

Iš seniausių laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laikė ir tebelaiko turinčiu stebuklingos galios. Užregistruota nemaža išgijimų, paveikslas apkabinėtas votais. Šio paveikslo garbei sudėta giesmių lietuvių ir lenkų kalbomis.

Padavimas sako, jog stebuklingasis paveikslas į šias apylinkes atgabentas pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui kun. Albertui, kuris tuomet prie Nevėžio krantų skelbęs Dievo Žodį. Iš pradžių paveikslas buvęs patalpintas mažutėje koplytėlėje, vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. pirmoje pusėje jį iš degančios bažnyčios stebuklingai išnešė vienas senukas, Dievo Motinos paveikslas apsipynė naujomis legendomis. Nuo to laiko Mariją čia imta dar uoliau garbinti, o Dievo Motina atsakydavo gausiomis malonėmis.

Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su Kūdikiu ant rankų, pasipuošusi vainiku ir sidabro drabužiais. 1960 m. buvo nustatyta, kad paveikslas nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas Vilniaus auksakalių.

Į Krekenavą 1853 m. žiemą atvyko dirbti kunigas Antanas Mackevičius. Raštuose minima, kad kunigas, surinkęs 20 vaikų būrį, stropiai mokė juos lietuvių kalbos. O po dviejų metų vyskupas M. Valančius jį paskyrė į Paberžę.

1940 m. krekenaviečiai narsiai gynė kleboniją nuo “skrebų”, kad jos neuždarytų. Tarybiniais metais į Krekenavą gausiai atvykdavo eucharistijos bičiulių pasimelsti už Tėvynės atgimimą.

1980 m. stebuklingas Marijos paveikslas buvo papuoštas didžiuliu gintariniu rožiniu, kurį vyskupijos jaunimas padovanojo Dievo Motinai.


Krekenava – Religinė reikšmė

Religinė reikšmė

Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapijos bažnyčia garsėja stebuklingu Dievo Motinos paveikslu centriniame altoriuje. Krekenava daugiausia sutraukia maldininkų iš šiaurės ir vidurio Lietuvos.

Krekenava – miestelis Panevėžio apskrityje, Nevėžio upės padalintas į dvi dalis.
Žinoma, kad nuo XV a. pr. Krekenava priklausė dvarininkams Vizgirdams. Manoma, kad čia pirmoji bažnyčia, prašant Betygalos klebonui, buvo įsteigta Vytauto 1419 m. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdos – Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė naują medinę bažnyčią ir jai išlaikyti užrašė įvairių turtų. 1527 m. Krekenavos bažnyčia ir turtai pavesti administruoti Žemaičių Kapitulos arkidiakonui. XVIII a. pr. Krekenavos bažnyčia sudegė, 1750 m. ją atstatė prelatas A. Valavičius. Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pradėta statyti 1896 m., baigta 1901 m. 1907 m. vyskupas Gasparas Cirtautas šią neogotikinę bažnyčią iškilmingai konsekravo. Nuo senų laikų Krekenava garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris laikomas stebuklingu. Pagal padavimą paveikslą iš Krokuvos atvežė pamaldus riteris ir padovanojo jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Iš pradžių paveikslas buvo laikomas koplyčioje, vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjo garsėti stebuklais. Paveikslas yra didžiajame bažnyčios altoriuje, foną dengia sidabrinis aptaisas, raudonas aksomas, atidengti tik Marijos ir Jėzaus veidai, rankos ir Jėzaus pėdos. Senose giesmių knygose randame giesmę apie Krekenavos Dievo Motiną. Giesmė buvo parašyta lenkiškai, vėliau išversta į lietuvių kalbą. I pasaulinio karo metu Krekenavoje gyvenęs lietuvių literatūros klasikas Maironis tą giesmę pataisė. Giesmė buvo įtraukta į rinkinį “Pavasario balsai”.

Vieta
Krekenavos miestelis yra prie Nevėžio upės, 13 km į vakarus nuo Ramygalos, 27 km į pietvakarius nuo Panevėžio.

Istorija
Istoriškai vietovė žinoma Vytauto Didžiojo laikais nuo 1409 m. 1416 m. priklausė Vizgirdams ir buvo Upytės pavieto centras. Pirmąją bažnyčią čia pastatė Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui. Šią senąją bažnyčią keitė kelios medinės, kol 1896–1901 buvo pastatyta mūrinė, eklektiškos kompozicijos, turinti neogotikos elementų mūrinė bažnyčia.

Švč. M. Marijos paveikslas
Iš seniausių laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laikė turinčiu stebuklingos galios. Užregistruota nemaža pagijimų, paveikslas apkabinėtas votais. Šio paveikslo garbei yra sudėta giesmių lietuvių ir lenkų kalbomis. Padavimas sako, kad paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Manoma, kad Krekenavos katalikybės istorija prasidėjo su šiuo paveikslu. Rašytiniai šaltiniai teigia, jog pirmiausia paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o vėliau perkeltas į bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. jį iš degančios bažnyčios išnešė vienas senukas, paveikslas dar labiau ėmęs garsėti. Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su Kūdikiu ant rankų, papuošta vainiku ir sidabriniais drabužiais. 1960 m. buvo nustatyta, kad paveikslas nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas Vilniaus auksakalių.

Atlaidai
Nuo seniausių laikų Krekenava garsėjo Žolinės atlaidais, kai čia suvažiuodavo keliolika tūkstančių žmonių. Dabar Krekenavos Dievo Motinos šventė minima kiekvieno mėnesio 15 dieną.


Copyright © 1996-2010 Krekenava. All rights reserved.
Portalo pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Pateikta informacija nėra paskata ar patarimas pirkti ar parduoti. Už informacijos turinį neatsakome. Kopijuoti bei platinti informaciją be administracijos sutikimo griežtai draudžiama.