Religinė reikšmė
Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapijos bažnyčia garsėja stebuklingu Dievo Motinos paveikslu centriniame altoriuje. Krekenava daugiausia sutraukia maldininkų iš šiaurės ir vidurio Lietuvos.
Krekenava – miestelis Panevėžio apskrityje, Nevėžio upės padalintas į dvi dalis.
Žinoma, kad nuo XV a. pr. Krekenava priklausė dvarininkams Vizgirdams. Manoma, kad čia pirmoji bažnyčia, prašant Betygalos klebonui, buvo įsteigta Vytauto 1419 m. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdos – Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė naują medinę bažnyčią ir jai išlaikyti užrašė įvairių turtų. 1527 m. Krekenavos bažnyčia ir turtai pavesti administruoti Žemaičių Kapitulos arkidiakonui. XVIII a. pr. Krekenavos bažnyčia sudegė, 1750 m. ją atstatė prelatas A. Valavičius. Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pradėta statyti 1896 m., baigta 1901 m. 1907 m. vyskupas Gasparas Cirtautas šią neogotikinę bažnyčią iškilmingai konsekravo. Nuo senų laikų Krekenava garsėja Dievo Motinos paveikslu, kuris laikomas stebuklingu. Pagal padavimą paveikslą iš Krokuvos atvežė pamaldus riteris ir padovanojo jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Iš pradžių paveikslas buvo laikomas koplyčioje, vėliau perkeltas į Krekenavos bažnyčią, kur pradėjo garsėti stebuklais. Paveikslas yra didžiajame bažnyčios altoriuje, foną dengia sidabrinis aptaisas, raudonas aksomas, atidengti tik Marijos ir Jėzaus veidai, rankos ir Jėzaus pėdos. Senose giesmių knygose randame giesmę apie Krekenavos Dievo Motiną. Giesmė buvo parašyta lenkiškai, vėliau išversta į lietuvių kalbą. I pasaulinio karo metu Krekenavoje gyvenęs lietuvių literatūros klasikas Maironis tą giesmę pataisė. Giesmė buvo įtraukta į rinkinį “Pavasario balsai”.
Vieta
Krekenavos miestelis yra prie Nevėžio upės, 13 km į vakarus nuo Ramygalos, 27 km į pietvakarius nuo Panevėžio.
Istorija
Istoriškai vietovė žinoma Vytauto Didžiojo laikais nuo 1409 m. 1416 m. priklausė Vizgirdams ir buvo Upytės pavieto centras. Pirmąją bažnyčią čia pastatė Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui. Šią senąją bažnyčią keitė kelios medinės, kol 1896–1901 buvo pastatyta mūrinė, eklektiškos kompozicijos, turinti neogotikos elementų mūrinė bažnyčia.
Švč. M. Marijos paveikslas
Iš seniausių laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laikė turinčiu stebuklingos galios. Užregistruota nemaža pagijimų, paveikslas apkabinėtas votais. Šio paveikslo garbei yra sudėta giesmių lietuvių ir lenkų kalbomis. Padavimas sako, kad paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Manoma, kad Krekenavos katalikybės istorija prasidėjo su šiuo paveikslu. Rašytiniai šaltiniai teigia, jog pirmiausia paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o vėliau perkeltas į bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. jį iš degančios bažnyčios išnešė vienas senukas, paveikslas dar labiau ėmęs garsėti. Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su Kūdikiu ant rankų, papuošta vainiku ir sidabriniais drabužiais. 1960 m. buvo nustatyta, kad paveikslas nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas Vilniaus auksakalių.
Atlaidai
Nuo seniausių laikų Krekenava garsėjo Žolinės atlaidais, kai čia suvažiuodavo keliolika tūkstančių žmonių. Dabar Krekenavos Dievo Motinos šventė minima kiekvieno mėnesio 15 dieną.